„FuturEnergia”: Ateities energija


Šis rašinys yra skirtas „FuturEnergia” mokytojams ir jų klasėms supažindinti su nauja tema - ateities energija. Straipsnį parašė futurologas Hammond, kuris dalyvavo ir vedė 2-jį pokalbį internete. Pokalbio internete tikslas – sudaryti moksleiviams sąlygas daugiau sužinoti apie ateities energijos paieškų sprendimus.

Aš esu Ray Hammond ir esu pasiruošęs pakalbėti su jumis apie tai, kaip mūsų mastymo būdas ir energijos naudojimo būdas pasikeis per ateinančius 25 metus. Iš kur aš žinau, kas bus? Taigi, aš nematau ateities tiesiogiai, bet kaip futurologas aš turiu nagrinėti dabar vykstančias tendencijas ir prognozuoti, kas vyks ateityje. Kartais mano prognozės būna neteisingos, bet dažniau man pavyksta išpranašauti teisingai!

Pirmas dalykas į kurį mes turime atsižvelgti yra tas , kad dabartiniu metu mes naudojame energiją netvariai. Europos s1jungoje dabar apie 80% energijos yra gaunama iš gamtinio kuro atsargų, t. y. ES naudoja naftą, anglį ir gamtines dujas. Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip saulės, vėjo ir bangų energija sudaro tik apie 4% visos naudojamos energijos . Gamtinio kuro šaltiniai yra baigtiniai, o mes naudojame juos per greitai. Niekas tiksliai nežino, kada šie gamtiniai ištekliai baigsis, bet mes visi žinome, kad jie tikrai baigsis.

Pasaulio pasirinkta vystymosi kryptis per ateinančius 25 metus dar pagreitis natūralių išteklių naudojimą. Dabartiniu metu planetoje gyvena tik 7 milijardai žmonių, o 2030 metais žmonių bus virš 8 milijardų. Tai reiškia, kad augantis gyventojų skaičius padidins energijos, žemės ir maisto poreikį. Vienas dalykas yra aiškus- jeigu mes dabar nepakeisime energijos vartojimo būdo, tai po 25 metų mes turėsime didelių problemų.

Taigi, ką mes turėtume daryti? Gera žinia yra ta, kad mes jau žinome atsakymus į daugelį klausimų, mums tik reikia geriau išnaudoti visus sprendimus. Pirmiausiai mes turime padidinti atsinaujinančių energijų technologijų naudojimą. Tai jau vyksta, bet nepakankamai greitai. Mes turėtume geriau panaudoti ir kitus alternatyvius energijos šaltinius, kad sumažintume priklausomybę nuo gamtinių išteklių. Pavyzdžiui, mes galėtume gaminti šilumą ir elektrą specialiose krosnyse degindami namų ūkio atliekas (tą dalį, kurios neįmanoma perdirbti). Vėlgi, kai kuriose šalyse tai yra plačiai naudojama, bet per daug šalių vis dar užkasa per didelį kiekį savo atliekų.

Ateityje technologijos atliks svarbų vaidmenį keičiant mūsų energijos vartojimo įpročius. Atsinaujinančios energijos technologijos tokios, kaip pavyzdžiui, plastikiniai saulės elementai, taps pigesnės, efektyvesnės ir paprasti žmonės galės jas naudoti savo namuose. Atsiras technologijos, kurių pagalba bus galima sumažinti dabar energijos gamyboje naudojamo gamtinio kuro poveikį aplinkai. Tai anglies izoliavimo metodas - CO2 dujos bus surenkamos ir užkasamos.

Kitos technologijos`padės sumažinti CO2 emisiją ir leis mums ilgiau išsaugoti gamtinius išteklius. Čia aš turiu mintyje tokias technologijas kurios panaudotą plastiką gali paversti nafta, kurią galima bus vėl naudoti įvairiems tikslams.

Žinoma, augantis gyventojų skaičius padidins gamtinių šaltinių naudojimą ir tai pareikalaus protingo sprendimo. Aprūpinimas reikalingu maisto kiekiu bus labai didelis iššūkis. Tačiau tam reikalingos technologijos jau yra ir jos leis mums įsisavinti sausringas dykumas ir naudoti jas kaip žemės ūkio paskirties žemę. Tam bus panaudotos plastikinės dangos ir šiltnamiai, kurie saugos dirvą ir trąšas nuo oro keliamos grėsmės ir sukurs šiltas ir drėgnas sąlygas, kurios skatins žemės ūkio kultūrų augimą.

Kadangi žemės ūkio produktų pareikalavimas auga, maisto taupymas taps labai svarbus. Aišku, kad pažangios pakavimo technologijos labai padės tai daryti, nes bus galima ilgiau išlaikyti šviežią maistą. Iki 2030 metų mes turėsime „protingas” plastikines pakuotes, kurios keis spalvą, kai maistas suges, ir mes žinosime, ar tikrai mūsų perkamas maistas yra šviežias.

Taigi paskutinis ir labiausiai intriguojantis klausimas - kur mes 2030 metais naudosime energiją?.Duosiu jums vieną pavyzdį. Aš manau, kad 2030 metais kiekvienas iš mūsų turėsime asmeninį, mus visur lydintį robotą, kuris bus tikriausiai daug protingesnis už mus, mes važinėsime superefektyviais energijos atžvilgiu automobiliais, kurie galės nuvažiuoti 1 500km. sunaudodami tik keturis litrus benzino. Dauguma iš šių pažangių technologijų bus įmanomos tik plastiko dėka. Ar tai atrodo per daug nerealu, kad taptų tiesa? Paklauskite manęs apie tai mūsų pokalbio metu!

Nuorodos į panašius rašinius

Plastic Europe
European Schoolnet