|
Tačiau naftos išteklių naudojimas nuolat didėja. Per ateinančius dvidešimt metų poreikis naftai ir toliau augs. Europos Komisija paskaičiavo, kad 2030 metais 27 Europos Sąjungos šalys turės importuoti 93% joms reikalingo naftos kiekio. Be to, panašu, kad egzistuojantys naftos šaltiniai negalės patenkinti vis augančio poreikio. Ateityje nafta ir toliau bus vienu iš svarbiausių energijos šaltinių, bet akivaizdu, kad mums reikia ieškoti naujų technologijų ir energijos šaltinių, kad galėtume naftą naudoti kiek įmanoma efektyviau.
Plastikas – viena iš išeičių, galinčių padėti mums geriausiai naudoti turimus naftos išteklius. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo prieštaringas teiginys – jeigu plastikas yra gaminamas iš naftos, kaip jis padės taupyti naftą? Iš tikrųjų, panaudojus plastiką sutaupoma labai daug energijos. Plastikinė tara, lengvi automobiliai, pastatų izoliacija sutaupo daugiau energijos negu sunaudojama jų pagaminimui. Be to, plastiko gamyboje sunaudojama labai mažai naftos – tik 4% pasaulio naftos išteklių yra perdirbami į plastiką.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai taip pat padės taupiai naudoti naftos išteklius. ES užsibrėžė tikslą iki 2020m. iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą energijos kiekį padidinti iki 20%. Tai reiškia, kad vyriausybės padidins kitų technologijų, tokių kaip vėjo, bangų, saulės energijos jėgainių, panaudojimą.
Kadangi plastikas iš tiesų yra sukietėjusi nafta, savo gyvavimo pabaigoje jis gali būti naudojamas kaip energijos šaltinis. Daug šalių energiją išgauna iš plastikinių atliekų, kurių negalima perdirbti, vėl gi taip sutaupoma nafta.
|